Skirtingai nuo daugelio kosmetikos gamintojų teiginių, SPF reikšmės negalima įvertinti remiantis sudėtimi ar apskaičiuoti vien tik pagal UV filtrų koncentraciją. Jos turi būti nustatytos taikant patvirtintus bandymo metodus, kurie parodo galutinio produkto teikiamą apsaugos lygį.
Europos Sąjungoje saulės apsaugos priemonės reglamentuojamos kaip kosmetikos gaminiai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1223/2009. Be to, kad gamintojai turi laikytis Kosmetikos reglamento, jie taip pat turėtų vadovautis Europos Komisijos rekomendacija 2006/647/EB dėl saulės apsaugos priemonių veiksmingumo ir su jomis susijusių teiginių. Šioje rekomendacijoje nustatyti principai, kuriais remiantis turi būti pagrįsti teiginiai apie saulės apsaugos priemones, ir ji tapo visuotinai pripažintu etalonu visoje Europos kosmetikos pramonėje.
Ar SPF bandymai yra teisiškai privalomi?
Kosmetikos reglamente nėra konkrečios nuostatos, kurioje būtų nurodyta, kad kiekviena saulės apsaugos priemonė privalo būti išbandyta pagal SPF. Tačiau gamintojai teisiškai atsakingi už tai, kad visi kosmetikos teiginiai būtų teisingi, pagrįsti tinkamais įrodymais ir neklaidintų vartotojų.
SPF rodiklis yra teiginys apie veiksmingumą. Pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 655/2013 kosmetikos teiginiai turi būti pagrįsti pakankamais ir patikrinamais įrodymais. Kadangi SPF rodiklis nurodo išmatuojamą apsaugos lygį, paprastai tikimasi, kad šis teiginys bus pagrįstas atitinkamais laboratoriniais tyrimais.
Praktikoje kosmetikos gaminiai, kurių etiketėse nurodytas SPF, turi turėti bandymų duomenis, įrodančius, kad deklaruotas apsaugos lygis yra tikslus.
Ką matuoja SPF?
SPF, arba saulės apsaugos faktorius, rodo, kaip veiksmingai saulės kremas apsaugo odą nuo ultravioletinių B (UVB) spindulių.
UVB spinduliai yra pagrindinė saulės nudegimų priežastis ir prisideda prie odos pažeidimų bei odos vėžio atsiradimo. SPF rodiklis nurodo apsaugos lygį, nustatytą kontroliuojamomis bandymų sąlygomis.
Didesnis SPF rodiklis paprastai užtikrina geresnę apsaugą nuo UVB spindulių, nors šis padidėjimas nėra proporcingas. Pavyzdžiui, SPF 50 neužtikrina dvigubai didesnės apsaugos nei SPF 25.
Svarbu pažymėti, kad SPF neparodo apsaugos nuo ultravioletinių A (UVA) spindulių. Apsauga nuo UVA spindulių vertinama atskirai, taikant specialius bandymo metodus, ir jai taikomi atskiri reguliavimo reikalavimai.
Kokie bandymo metodai taikomi?
Europos gairėse pripažįstami tarptautiniu mastu pripažinti standartizuoti metodai, skirti SPF veiksmingumui nustatyti.
Tradiciškai SPF vertė nustatoma atliekant in vivo tyrimus, kurių metu saulės kremas tepamas savanorių dalyvių odai kruopščiai kontroliuojamomis laboratorinėmis sąlygomis. Vėliau, siekiant apskaičiuoti SPF vertę, produkto gebėjimas uždelsti UV spindulių sukeltą odos paraudimą lyginamas su neapdorota oda.
Pastaraisiais metais vis didesnę reikšmę įgijo ir patvirtinti in vitro metodai. Mokslo pažanga ir reguliavimo priemonės, kuriomis siekiama sumažinti bandymų su savanoriais skaičių, paskatino alternatyvių laboratorinių metodų, skirtų tam tikriems saulės apsaugos priemonių vertinimams, kūrimą. Priklausomai nuo deklaruojamų savybių ir taikomų standartų, šie metodai gali būti naudojami tais atvejais, kai jie buvo tinkamai patvirtinti.
Kaip klasifikuojami SPF nurodymai?
Europos Komisija rekomenduoja supaprastinti saulės apsaugos priemonių nurodymus, kad vartotojams būtų lengviau juos suprasti.
Vietoj to, kad būtų akcentuojami tik tikslūs SPF skaičiai, saulės apsaugos priemonės paprastai skirstomos į keturias apsaugos kategorijas:
- Žema apsauga
- Vidutinė apsauga
- Aukšta apsauga
- Labai aukšta apsauga
Kiekviena kategorija atitinka konkrečius SPF intervalus. Pavyzdžiui, produktai, pažymėti SPF 50 arba SPF 50+, priskiriami „labai aukštos apsaugos“ kategorijai.
Šis metodas padeda vartotojams lengviau palyginti produktus ir kartu sumažina klaidinančios rinkodaros riziką.
O kaip dėl apsaugos nuo UVA spindulių?
Europos rekomendacijose pabrėžiama, kad veiksmingos saulės apsaugos priemonės turėtų apsaugoti tiek nuo UVB, tiek nuo UVA spindulių.
Siekiant užtikrinti subalansuotą apsaugą, išmatuotas UVA apsaugos faktorius turėtų būti ne mažesnis kaip trečdalis etiketėje nurodytos SPF vertės. Be to, produktas turėtų atitikti rekomenduojamus kritinio bangos ilgio kriterijus, kurie patvirtina plačios spektro UV apsaugą.
Jei šie reikalavimai įvykdomi, gamintojai gali naudoti UVA logotipą, kuris visoje Europoje dažniausiai pateikiamas ant saulės apsaugos priemonių pakuočių.
Kadangi UVA bandymai apima atskiras procedūras ir vertinimo kriterijus, jie laikomi savarankiška saulės apsaugos priemonių veiksmingumo vertinimo dalimi.
Kodėl SPF negalima apskaičiuoti pagal formulę?
Gamintojai kartais, kurdami preparatą, įvertina numatomą SPF, atsižvelgdami į naudojamų UV filtrų tipus ir koncentracijas.
Tačiau tikroji apsauga, kurią užtikrina gatavas saulės kremas, priklauso nuo daugelio tarpusavyje sąveikaujančių veiksnių, įskaitant sudedamųjų dalių pasiskirstymą, dalelių dydį, emulsifikaciją, plėvelės susidarymą ant odos, produkto naudojimo savybes ir formulės stabilumą.
Nedideli sudėties pokyčiai gali smarkiai pakeisti saulės kremo veiksmingumą, net jei patys UV filtrai lieka nepakitę.
Dėl šios priežastiesgatavo produkto laboratoriniai tyrimai tebėra būtini.
Kokiems produktams reikia atlikti SPF tyrimus?
Bet kuris kosmetikos produktas, kurio gamintojas teigia, kad jis suteikia apsaugą nuo saulės, turėtų turėti įrodymų, patvirtinančių jo SPF savybes.
Tai apima ne tik tradicinius saulės apsaugos produktus, bet ir tokius produktus kaip veido drėkinamieji kremai, dieniniai kremai, makiažo pagrindai, lūpų balzamai, BB kremai, CC kremai bei kitus kosmetikos gaminius, kurių etiketėse nurodytas SPF rodiklis.
Net jei apsauga nuo saulės pateikiama kaip antrinė nauda, tikimasi, kad gamintojai pagrįs deklaruotą apsaugos lygį.
Ilgalaikio saulės apsaugos priemonės veiksmingumo užtikrinimas
Pradinio SPF vertės nustatymas yra tik viena iš produkto vertinimo dalių.
Gamintojai taip pat turėtų užtikrinti, kad saulės kremas išlaikytų savo savybes per visą numatytą galiojimo laiką. Stabilumo tyrimai padeda patikrinti, ar preparato sudėtis išlieka fiziškai ir chemiškai stabili, o UV filtrai įprastomis laikymo sąlygomis ir toliau veikia kaip tikėtasi.
Pakuotės suderinamumas taip pat gali turėti įtakos saulės apsaugos priemonės veiksmingumui, ypač tais atvejais, kai jautrius UV filtrus gali paveikti šviesa, deguonis arba sąveika su pakuotės medžiaga.
Dažniausios priežastys, dėl kurių produktai neišlaiko SPF bandymų
Kartais saulės apsaugos priemonės laboratorinių bandymų metu nepasiekia tikėtino apsaugos lygio.
Tai gali įvykti dėl to, kad UV filtrai nėra optimaliai suderinti, preparato sudėtis nesudaro vienodo apsauginio sluoksnio ant odos, veikliosios medžiagos laikui bėgant tampa nestabilios arba gamybos nuokrypiai daro įtaką produkto konsistencijai.
Jei bandymai parodys, kad išmatuotas SPF rodiklis yra mažesnis už deklaruotą vertę, gamintojams gali tekti pakeisti produkto sudėtį, pakoreguoti deklaruotą SPF rodiklį arba, atlikus patobulinimus, pakartoti bandymus.
